- derksoti
- derksóti, der̃kso, -ójo intr. K negražiai kur gulėti ar sėdėti; būti kur nereikalingam, pasirioglinusiam, drybsoti, snopsoti: Tu derksósi name, o aš eisiu rugių pjauti, t. y. gulėsi! J. Piemuo der•kso pliką kūną išstatęs, t. y. sėdi J. Bene ką veiki – derksaĩ ir derksaĩ pas pečių! Vlkv. Atsisėdo geroj vietoj ir der̃kso kaip velnias ropėse! Sml. Tie mūsų vaikai tokie seni (smalsūs): atsistoję ir der̃kso už kerčių, klausosi, ką kas kalba Ėr. Kelk, teip ilgai nederksójęs Snt.
Dictionary of the Lithuanian Language.